Augalų mytyba

Humusą (puvėsiai) sukuria mikroorganizmai iš augalų šaknų liekanų, esant stabiliai žemės struktūrai.

Be oro mėšlas ilgai nesuyra,

Nitrifikacija, bakterijų pagalba (nitrifikatorių) amonio druskų virtimas nitratais.

Augalai gali pasisavinti maista tik strukturingame dirvožemyje, žoliu šaknu sukurta, oras ir mikroorganizmai.

Dirvozemio derlingumą kuriame ne mes.

Derlingumą kuria (gamina dirvozemį) gyvi organizmai: šaknys ir sliekai (formuoja strukturingumą), bakterijos ir vabzdžiai (kanaluose valgo organines liekanas), mikrobai (keičia organiką į augalams įsisavinamą formą[biologiškai aktyvias]) sliekai (gamina biohumusą) ir vabalai (visi trys valgo irstanti humusą).

Šaknys maitina mikrobus, kad jie teiktu biologiškai aktyvias medžiagas.

Biologiškai aktyvus: vitaminai, stimuliatoriai, fitoncidai, fermentai.

Gamtinis dirvožemis:

struktūra (kvėpuoja, keičiasi su atmosfera dujomis, iš šilto oro sugeria drėgmę)

mulčas (saugo drėgmę, išlaiko pastovią temperatūrą, irdamas maitina viršutines šaknis))

bakterijoms sukuria tinkamas sąlygas nitrifikacijai (iš oro)

CO2 leisdamasi virsta angliarūgštę istirpindama mineralus,

Palankiomis sąlygomis augalas nesiekia krauti žiedų ir auginti vaisius be sėklas – nes tai jį vargina. Ir priešingai, kad jis išliktų augina sėklas.

Nuskinant žiedus ir vaisius, visada galima padidinti vegetacinės dalies (kuno masės, lapai, šakos, ugliai) augimą.

Augalai įsisavina tik oksiduotus (oksidus, prisijungusius deguonis) [kvepuojame, kad oksiduotume (sudegintume dėl energijos) suvalgytą maistą]

Augalų maisto šaltiniai:

atmosfera – vanduo (jam garuojant iš oro: deguonį, azotą, vandenilį, anglies dioksidą. Atitinka augalo sudėtį.) ir dulkės (medžiagų dalelės, nitratai, amoniakai,metanas, fosforas, jodas).

dirva – mineralai (molis, smėlis, podirvio uolienos – [kalcis, kalis, fosforas, siera, magnis, chloras, cinkas, boras, jodas, geležis, ….)

mulčas – azotas (iš rasos, krituliu ir puvėsių), kiti elementai (ištirpsta veikiant anglius ir humuso rūgštims)

Augalui reikia(arui):

azotas – 1,5kg;

kalis – 1kg;

fosforas – 0,5kg;

kalcis 2,5kg.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: