Mulčas

Mulčas – žemės paviršiaus padengimas danga [organinių purių medžiagų, audinių, plėvelių polietileninių].

Mulčas: vėsina dirvą, laiko drėgmę (jei nėra mulčo tai per kapiliarus drėgmė išdžiūsta, sliekų ir šaknų struktūros dėka iš oro sukaupia 4 kart daugiau nei suartas), išlaiko dirvos struktūrą.

Vėsi (saugo mulčas) ir drėgna (krituliai, rasa) dirva fiksuoja 20 kartų daugiau azoto (nitrifikacija).

4 pagrindinės sąlygos.

  1. pakankamas drėgnumas[ji reikalinga augalams ir bakterijos, sudaryti angliarūgštes minera tirpinimui]. mulčas
  2. Kapiliarinė žemės struktūra (tokia išlaiko mulčas). Nearti giliau nei 5cm. Kapiliarais naudojasi jauni augalai šaknyjimuisi. Sidarecija padeda sukurti tai.
  3. vasara dirvožemis vėsesnis už orą.
  4. Anglies ir huminių rūgščių gausa.

Sprendimas – mulčias. Išsaugo drėgmę, struktūrą. Dieną vėsesnėje dirvoje kaupiasi rasa, naktį vėsiasniame humuse kaupiasi kylianti rasa [šiltesnis oras iš žemės] – kondensacijos principas (šiltame [kuo šiltesnis tuo daugiau] ore esanti drėgmė, kaupiasi ant vėsesnio paviršiaus).

Temp. tarp žemės paviršiaus ir 35-40 cm gali skirtis, būti 11-12 laipsnių. skirtumas

Išsaugo dirvos struktūra (kapiliarus) reikalingus drėgmi įsisavinti iš žemės – todėl po mulču drėgna (taip pat sulaiko garavimą.), ir deguonies pasisavinimui (įsisavinamos deguonį turinčios maistingos medžiagos, huminės rugštys dėka deguonies greičiau tirpdina medžiagas, anaerobams [organikos skaldymui, tirpių medžiagų susidarymui] )

Tamsesnis sluoksnis pavasarį įšyla greičiau, kartu paskatindams nitrbakterijas [aqugalau gauna azoto]

CO2 – reikalingas [daugiau > geriau] mineralams tirpdyti ir fotosintezei. Mazina nitrobakteriju darb ą pasimdamas deguoni.

MULČAI:

ŠVIESIOS – ATSPINDINČIOS ŠVIESĄ – MEDŽIAGOS. Po šilumamėgėmis [pomidorai, paprika, agurkai, baklažanai] kultūromis reikia dėti vėliau, įšylus dirvai, nešilumamėgėmis [bulvės, žirniai, kopūstai] tai nesvarbu .

  • šiaudai [10-15 cm storiu]{per 2 mėn sukrenta 4-6 cm}. Įšilus dirvožemiui dedami apie sudygusius augalus/daigus. Šviesūs šiaudai atvėsina [atspindėdami saulę] dirvožemį. Gerai uždengdami saulę nelaidžia augti piktžolėm. Saugo nuo drėgmės, apsitaškymo su žeme (braškės uogas), nuo ligų (pomidorai, agurkai).
  • šienas. Trumpaamžiškesnis už šiaudus, bet greičiau irsta virsdamas humusu ir maistingomis medžiagomis. Praščiau saugo nuo piktžolių. Pavojinga, kad gali turėti piktžolių sėklų.
  • mediena“ [susmulkinta mediena, pjuvenos,drožlės,skiedros(stambesnės į tarpvagius, takelius)]. Prasčiausiai saugo nuo piktžolių[nebent dėti lb dideliu sliuoksniu]. Dėti tik išdžiuvusias, pastovėjusias į paruoštą dirvą [patreštą azotu(mėšlo ištrauka, fekalijos, karbamidu {sauja : 1 kib. vandens}) nes mediena jo neturi daug, ir pūdama gali pasisavinti iš dirvos].
  • pelai – grūdų atliekos, ryžių lūkštai. Analogas pjuvenoms tik maistingesnės.
  • šviežia [nupjauta ir neišdžiuvusi] žolė, žali lapai – išlaiko drėgmę, turi azoto, maistingesnė už šieną. Dėti storesniu sluoksniu, nes džiūdama ženkliai siaurėja.
  • sausi lapai – 99% apsaugo nuo piktžolių. Tinka uždengti žiemai lysvę.
  • smulkintas popierius (kaip ir pjuvenos) [~1cm] – apsaugo nuo piktžolių ir sulaiko drėgmę. Reikia dirvą papildyti azotu, nes kuo greičiau suirs tuo geriau, nes popieriuose būna kenksmingų medžiagų.

TAMSIOS – ĮKAISTANTIOS – MEDŽIAGOS . Greitai įšyla, todėl galima dėti rudenį, pavasarį sodinti dangoje/mulče,

  • kompostas, humusas, pūvenos [3-5 cm,, geriausiai iki 15 cm] – apsaugo nuo ligų [sulaiko sporas, mikrobai slipona ligas], sulaiko daugumą piktžolių. Bet po lietaus sutankėja. Gerai dygsta sėklos.
  • durpės – mažiau tankėja nei kompostas, labai nedaug maistingų medžiagų. Gerai dygsta sėklos.
  • saulėgrąžų sėklų lukštai – gerai illaiko drėgmę, labai prastai saugo nuo pyktžolių, labai įkaista [subrendusiems augalams nesvarbu].
  • žievė – daugiametėms gėlėms
  • spygliai – daugiametėms gėlėms

Kitos neorganinės dangos:

Nelaidžios šviesai

  • kartonas [1 sluoksnis], popierius [laikraščiai 3-4 sluoksniai, cemento maisai – 2 sluoksniai] – saugo drėgmę, užstoja šviesą pyktžolėms. Tinka bulvėms, moliugams, melionams, tarplysviai. Katone ispjaunami kryziukai, popieriuje skylutės, kraštai užkasami. Kitaip neapsaugos nuo pyktžolių ir vandens isgaravimo. Spaustuvės dažus sunaikina mikrobai.
  • tekstilė, maišinis audeklas [leidžiakvėpuoti, praleidžia kartais šviesą, praleidžia kritulius – butinas laistymas{nesutankėja dirvožemis}] – gerai apsaugo nuo lapinių piktžolių [varpinės pralenda].
  • juoda plėvelė – jei strukturinga žemė užtenko oro patenkančio pro augalų ertmes, nakti kondensacija ant plėvelės apačios [sušolus grįžta vanduo atgal], nepyva [organikos reikia pridėti prieš uždedant], įkaista [dirvožemis išlieka vėsus {nepraleidžia šviesos- nėra šiltnamio efekto}], uždėjus mulčą ilgfiau tarnaus.
  • ruberoidas – nekenksminga, tarnauja ilgai [iki 4 metų], trap.

LAIDŽIOS ŠVIESAI

  • plėvelė – praleižią šiluminius spindulius [infraraudonuosius], oro nepraleidžia [įkaitęs oras nepraleidžiamas]. Tinka šaltuoju metu uždengti komposto kruvas/dėžes [apsaugo nuo lietaus, sulaiko šilumą
  • agruplėvelė – praleidžia orą ir šviesą [neperkaista], drėgmę [išdžiųsta, galima laistyti{padidina grybelinių lygų tikimybę (subrendusiems auglams) } tinka sodinukams jauniems {apsaugoti nuo rytinės rasos agurkus ir pomidorus, baklažanus nuo kolorado vabalų}] atspindi dalį šviesos.

Geriausias mulčas: tankus [dėl pyktžolių], organinis [maistas], praleidžiantis ora. Šiaudai, žolė, lukštai su kompostu ir viską pūdome lysvėse.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: