Mulčas – žemės paviršiaus padengimas danga [organinių purių medžiagų, audinių, plėvelių polietileninių].
Mulčas: vėsina dirvą, laiko drėgmę (jei nėra mulčo tai per kapiliarus drėgmė išdžiūsta, sliekų ir šaknų struktūros dėka iš oro sukaupia 4 kart daugiau nei suartas), išlaiko dirvos struktūrą.
Vėsi (saugo mulčas) ir drėgna (krituliai, rasa) dirva fiksuoja 20 kartų daugiau azoto (nitrifikacija).
4 pagrindinės sąlygos.
- pakankamas drėgnumas[ji reikalinga augalams ir bakterijos, sudaryti angliarūgštes minera tirpinimui]. mulčas
- Kapiliarinė žemės struktūra (tokia išlaiko mulčas). Nearti giliau nei 5cm. Kapiliarais naudojasi jauni augalai šaknyjimuisi. Sidarecija padeda sukurti tai.
- vasara dirvožemis vėsesnis už orą.
- Anglies ir huminių rūgščių gausa.
Sprendimas – mulčias. Išsaugo drėgmę, struktūrą. Dieną vėsesnėje dirvoje kaupiasi rasa, naktį vėsiasniame humuse kaupiasi kylianti rasa [šiltesnis oras iš žemės] – kondensacijos principas (šiltame [kuo šiltesnis tuo daugiau] ore esanti drėgmė, kaupiasi ant vėsesnio paviršiaus).
Temp. tarp žemės paviršiaus ir 35-40 cm gali skirtis, būti 11-12 laipsnių. skirtumas
Išsaugo dirvos struktūra (kapiliarus) reikalingus drėgmi įsisavinti iš žemės – todėl po mulču drėgna (taip pat sulaiko garavimą.), ir deguonies pasisavinimui (įsisavinamos deguonį turinčios maistingos medžiagos, huminės rugštys dėka deguonies greičiau tirpdina medžiagas, anaerobams [organikos skaldymui, tirpių medžiagų susidarymui] )
Tamsesnis sluoksnis pavasarį įšyla greičiau, kartu paskatindams nitrbakterijas [aqugalau gauna azoto]
CO2 – reikalingas [daugiau > geriau] mineralams tirpdyti ir fotosintezei. Mazina nitrobakteriju darb ą pasimdamas deguoni.
MULČAI:
ŠVIESIOS – ATSPINDINČIOS ŠVIESĄ – MEDŽIAGOS. Po šilumamėgėmis [pomidorai, paprika, agurkai, baklažanai] kultūromis reikia dėti vėliau, įšylus dirvai, nešilumamėgėmis [bulvės, žirniai, kopūstai] tai nesvarbu .
- šiaudai [10-15 cm storiu]{per 2 mėn sukrenta 4-6 cm}. Įšilus dirvožemiui dedami apie sudygusius augalus/daigus. Šviesūs šiaudai atvėsina [atspindėdami saulę] dirvožemį. Gerai uždengdami saulę nelaidžia augti piktžolėm. Saugo nuo drėgmės, apsitaškymo su žeme (braškės uogas), nuo ligų (pomidorai, agurkai).
- šienas. Trumpaamžiškesnis už šiaudus, bet greičiau irsta virsdamas humusu ir maistingomis medžiagomis. Praščiau saugo nuo piktžolių. Pavojinga, kad gali turėti piktžolių sėklų.
- “mediena“ [susmulkinta mediena, pjuvenos,drožlės,skiedros(stambesnės į tarpvagius, takelius)]. Prasčiausiai saugo nuo piktžolių[nebent dėti lb dideliu sliuoksniu]. Dėti tik išdžiuvusias, pastovėjusias į paruoštą dirvą [patreštą azotu(mėšlo ištrauka, fekalijos, karbamidu {sauja : 1 kib. vandens}) nes mediena jo neturi daug, ir pūdama gali pasisavinti iš dirvos].
- pelai – grūdų atliekos, ryžių lūkštai. Analogas pjuvenoms tik maistingesnės.
- šviežia [nupjauta ir neišdžiuvusi] žolė, žali lapai – išlaiko drėgmę, turi azoto, maistingesnė už šieną. Dėti storesniu sluoksniu, nes džiūdama ženkliai siaurėja.
- sausi lapai – 99% apsaugo nuo piktžolių. Tinka uždengti žiemai lysvę.
- smulkintas popierius (kaip ir pjuvenos) [~1cm] – apsaugo nuo piktžolių ir sulaiko drėgmę. Reikia dirvą papildyti azotu, nes kuo greičiau suirs tuo geriau, nes popieriuose būna kenksmingų medžiagų.
TAMSIOS – ĮKAISTANTIOS – MEDŽIAGOS . Greitai įšyla, todėl galima dėti rudenį, pavasarį sodinti dangoje/mulče,
- kompostas, humusas, pūvenos [3-5 cm,, geriausiai iki 15 cm] – apsaugo nuo ligų [sulaiko sporas, mikrobai slipona ligas], sulaiko daugumą piktžolių. Bet po lietaus sutankėja. Gerai dygsta sėklos.
- durpės – mažiau tankėja nei kompostas, labai nedaug maistingų medžiagų. Gerai dygsta sėklos.
- saulėgrąžų sėklų lukštai – gerai illaiko drėgmę, labai prastai saugo nuo pyktžolių, labai įkaista [subrendusiems augalams nesvarbu].
- žievė – daugiametėms gėlėms
- spygliai – daugiametėms gėlėms
Kitos neorganinės dangos:
Nelaidžios šviesai
- kartonas [1 sluoksnis], popierius [laikraščiai 3-4 sluoksniai, cemento maisai – 2 sluoksniai] – saugo drėgmę, užstoja šviesą pyktžolėms. Tinka bulvėms, moliugams, melionams, tarplysviai. Katone ispjaunami kryziukai, popieriuje skylutės, kraštai užkasami. Kitaip neapsaugos nuo pyktžolių ir vandens isgaravimo. Spaustuvės dažus sunaikina mikrobai.
- tekstilė, maišinis audeklas [leidžiakvėpuoti, praleidžia kartais šviesą, praleidžia kritulius – butinas laistymas{nesutankėja dirvožemis}] – gerai apsaugo nuo lapinių piktžolių [varpinės pralenda].
- juoda plėvelė – jei strukturinga žemė užtenko oro patenkančio pro augalų ertmes, nakti kondensacija ant plėvelės apačios [sušolus grįžta vanduo atgal], nepyva [organikos reikia pridėti prieš uždedant], įkaista [dirvožemis išlieka vėsus {nepraleidžia šviesos- nėra šiltnamio efekto}], uždėjus mulčą ilgfiau tarnaus.
- ruberoidas – nekenksminga, tarnauja ilgai [iki 4 metų], trap.
LAIDŽIOS ŠVIESAI
- plėvelė – praleižią šiluminius spindulius [infraraudonuosius], oro nepraleidžia [įkaitęs oras nepraleidžiamas]. Tinka šaltuoju metu uždengti komposto kruvas/dėžes [apsaugo nuo lietaus, sulaiko šilumą
- agruplėvelė – praleidžia orą ir šviesą [neperkaista], drėgmę [išdžiųsta, galima laistyti{padidina grybelinių lygų tikimybę (subrendusiems auglams) } tinka sodinukams jauniems {apsaugoti nuo rytinės rasos agurkus ir pomidorus, baklažanus nuo kolorado vabalų}] atspindi dalį šviesos.
Geriausias mulčas: tankus [dėl pyktžolių], organinis [maistas], praleidžiantis ora. Šiaudai, žolė, lukštai su kompostu ir viską pūdome lysvėse.
Parašykite komentarą