Sideratai – augalai, skirti dirvožemio struktūrizavimui, organikos ir azoto praturtinimui.
Ankstyvą pavasarį ir rudenį: javai, rapsai, garstyčios, saulėgrąžos [nupjauti kol nepasiekė kelių], vienmetis lubinas, vikis, piktžolės [galima rauti su šaknimi ir palikti ant paviršiaus], sėklų likučiai. Svarbu laiku nupjauti [plokščiapjovę, kultivatoriumi, kaiptuku] 2-3 cm gylyje sumaisant su žeme [greičiau supus].
Šilumamėgėms kultūroms: šiltomis vasario ir kovo dienomis. Iki sidygusiems želmenims sutvirtėjant nušienaujame, šieną paliekame lysveje. Galima dar uždėti pūvenų. Sidiname daigus pradėjus vysti šienui. Jei naujalysvė [niekada ankščiau nemulčiuota] , rudenį perkasame.
Nuėmus derlių galima dar karta seti sideratus ir jei nespės sumedėti, galime palikti žiemai.
Kryžmažiedžai tinkami sideracijai: rapsai, garstyčios, pyktžolė ‘barborytė’, ridikas [aliejinis], daržinis portulakas [valgomas], žliugė [iki žydėjom nepjauti] bet kokios nereikalingos daržovių sėklos.
Sideravimo taisyklės:
- sėti tankiai
- daugiamečiai augalai
- netinka šakniastiebiai
- sėti prieš derliaus nuėmimą
- sėti prieš kultivavimą [pavasarinį]
- neperauginti sideratų [kas nesuderėtų, kad nesumedėtų(kuo storesnis/stambesnis augalas, tuo greičiau simedės, tuo ankščiau nupjauti)]
gamtosvaikis 
Parašykite komentarą